Žaislai emociniam intelektui lavinti: išmokti suprasti ir valdyti savo emocijas
Žmogus yra socialinė būtybė. Todėl jo psichologinė būsena, socialinė padėtis ir daugelis kitų svarbių jo gyvenimo komponentų priklauso nuo bendravimo praktikų. Šios praktikos grindžiamos ne tik racionaliu konkrečių grupių ir bendruomenių aiškių ir numanomų taisyklių supratimu, bet ir intuityvesniais dalykais. Tai yra tai, ką žmogus suvokia per vadinamąjį emocinį intelektą, gebėjimą perskaityti kitų mums duodamus signalus.
visi Vaikai nuo ankstyvos vaikystės išmokite pasiimti kitų žmonių signalus: bendravimas su tėvais ir bendraamžiais jauname amžiuje lemia, kaip vaikas sugebės sugyventi grupėje ir kurti asmeninius santykius. Tai reikšmingas ir sudėtingas laikotarpis. Pirma, ne visi vaikai lengvai prisitaiko prie socialinės aplinkos, antra, bendraujant visada kyla nesusipratimų, kuriuos maži vaikai ne visada sugeba išspręsti. Tai gali sukelti konfliktus ir psichologines traumas.
Psichologinė trauma tokiame jauname amžiuje gali turėti įtakos visam likusiam gyvenimui. Vaiko vaikystė gali būti visam laikui užtemdyta ir vėliau gali prireikti specializuotos pagalbos, kad būtų išgydyta augimo laikotarpiu patirta žala.
Pažymėtina, kad tėvai negali ir neturi visiškai apriboti vaiko socialinių kontaktų, įskaitant ir potencialiai pavojingus. Gebėjimas apginti save ir savo požiūrį, pasisakyti už savo interesus ginčuose su bendraamžiais, o kartais net ir su suaugusiaisiais, garantuoja vaiko asmenybės laisvę ir nepriklausomybę ateityje.
Labai svarbu nustatyti ribą tarp to, kam reikalingas tėvų įsikišimas, ir to, ką vaikai gali išspręsti patys. Tačiau ne mažiau svarbu sukurti saugią aplinką, kurioje vaikas galėtų praktikuoti bendravimo ir santykių įgūdžius. Geriausias būdas tai padaryti yra žaislai.
Psichinės matematikos programa vaikams
Psichikos matematikos žaidimai yra susiję su gebėjimu mąstyti ir išspręsti problemą savo galvoje. Tai ugdo kritinį vaiko mąstymą ir leidžia jam rasti įvairių problemų sprendimus.
Socialinės praktikos žaidimo forma
Per Juguetes de construcción de madera žaislai, vaikai gali žaisti įvairias santykių formas, išvengdami pavojaus pakenkti sau ar tikriems žmonėms. Tokių santykių pavyzdžiai:
Draugai: Tai yra tiesiausias ir akivaizdžiausias pavyzdys. Vaikas prisiriša prie žaislo ir, turėdamas turtingą vaizduotę, priskiria savybes, skonį ir įpročiai prie jo. Daugelis šių savybių parodys vaiko savybes, kurias jie perkels į žaislą. Palaipsniui jie ims ugdyti meilę jai ir net gerbs jos norus. Tačiau svarbiausia, kad jie nesąmoningai turės atsidurti žaislo vietoje, kad jis įgytų tapatybę. Tai bus labai naudinga būsimuose santykiuose su bendraamžiais.
Bosas ir pavaldinys: Vaikas taip pat gali išsiugdyti valdingą požiūrį į žaislus. „Duodamas įsakymus“ savo žaislams, vaikas gali ugdyti lyderystės įgūdžių užuomazgas. Tai gali padaryti juos agresyvesnius ir netgi apsunkinti jų gyvenimą ateityje, tačiau taip pat gali suteikti jiems stabilią padėtį socialinėje hierarchijoje.
Globėjas: Vaikui dažnai akivaizdu, kad jis turi rūpintis savo žaislais. Nuo jų priklauso žaislų savijauta. Nenuostabu, kad toks žaidimas ugdo vidinį atsakomybės jausmą. Ateityje vaikas bus atsakingesnis rūpindamasis jaunesniais broliais ir seserimis bei augintiniais.
Tai ne vieninteliai pavyzdžiai, kurie gali kilti. Vaiko ir jo žaislo santykiai gali būti labai skirtingi ir labai priklauso nuo aplinkos, kurioje vaikas auga, jo latentinių pageidavimų ir paprasto atsitiktinumo. Tačiau nepaisant to, tai leidžia vaikui atrasti savo asmenybę ir polinkius. Tai labai naudinga norint priimti save ir suprasti bendras savo savybes.
Tačiau tėvams būtina stebėti, kaip vystosi jų vaikų asmenybė. Su antropomorfiniais žaislais tai gali būti sudėtinga. Negalime skaityti vaiko minčių; žinoma, ne visada galime suvokti pavojingą ženklą. Jei tai nebus padaryta ir vaikui nesuteikiama reikiama asmeninė bei profesinė pagalba, tai gali turėti toli siekiančių neigiamų pasekmių. Todėl prasminga vaiką aprūpinti paprastais žaislais: įvairiais dėti žaislais, kaladėlėmis, kitais konstravimo rinkiniais, spalvinimo lapeliais. Tai, ką vaikas su jais daro, bus daug akivaizdesnė saviraiškos forma.
Ką tai turi bendro su emociniu intelektu? Žmogus, remdamasis savo patirtimi, supranta kitų motyvus, jausmus ir norus. Žinoma, gali kilti sunkumų ir nesusipratimų, nes kiekvienas žmogus yra skirtingas, o apgaudinėti save galvojant, kad kitas nori to paties, kaip tu, elementaru. Bet tai yra pagrindinis būdas, kurį turime, ir jis yra pats patogiausias kasdieniame gyvenime. Todėl suprasdamas save žmogus stiprina emocinį intelektą, mokosi sambūvio ir atjautos. O to pagrindai dažniausiai slypi žaisluose ir žaidimuose ankstyvoje vaikystėje.
Kokie žaislai yra tinkamiausi emociniam intelektui lavinti?
Akivaizdžiausias atsakymas į šį klausimą yra žaislai, kurie primena žmones ar gyvas būtybes. Taip vaikui lengviau susieti su žaislu ir susikurti santykių sistemą. Tačiau mediniai statybiniai žaislai, sukrauti žaislai ir panašūs daiktai gali būti vienodai vertingi. Šie žaislai gali būti net vertingesni tėvams, nes lengviau stebėti vaiko polinkių dinamiką.
Tačiau prasminga, kad tėvai aprūpintų savo vaikus įvairiais žaislais, kurie leistų jiems išreikšti save. Taip vaikas išsiugdys harmoningą asmenybę, ypač jei tėvai yra šalia, kad paaiškintų tarpusavio santykių niuansus ir savo jausmus.
DUK
Q1: Kokie žaislai skirti emociniam intelektui lavinti?
Žaislai, skatinantys emocinį intelektą, dažnai apima interaktyvias lėlės arba pliušinius žaislus su pritaikomomis emocijomis, leidžiančius vaikams tyrinėti empatiją ir išraišką. Be to, stalo žaidimai ar pasakojimų rinkiniai, skirti emocijoms atpažinti ir valdyti, gali pagerinti vaiko supratimą apie savo ir kitų jausmus.
2 klausimas: kaip žaislai padeda vaikams suprasti ir valdyti savo emocijas?
Žaislai suteikia vaikams apčiuopiamą ir interaktyvią platformą, kurioje jie gali saugiai ir nevertinti savo emocijų ir jas tyrinėti, skatinant savirefleksiją ir sąmoningumą. Žaisdami vaizduotę ir pasakodami istorijas, kurias palengvina žaislai, vaikai gali eksperimentuoti su įvairiais emociniais scenarijais, išmokti problemų sprendimo įgūdžių ir kurti emocinio reguliavimo ir empatijos strategijas.
3 klausimas: kokia nauda iš žaislų, skirtų vaikų emociniam intelektui stiprinti?
Žaislų naudojimas emociniam vaikų intelektui stiprinti gali paskatinti savimonę, empatiją ir emocinį reguliavimą, suteikiant jiems vertingų gyvenimo įgūdžių, reikalingų sveikiems santykiams kurti ir palaikyti. Be to, emocinio intelekto žaislai skatina bendravimą ir socialinę sąveiką, skatina vaikus reikšti savo jausmus ir veiksmingai suprasti kitų emocijas.
4 klausimas: ar galite pateikti konkrečių žaislų, skatinančių emocinio intelekto vystymąsi, pavyzdžių?
Emocinio intelekto vystymąsi skatinančių žaislų pavyzdžiai: „Emocijų akmenys“, kuriuose vaikai gali atpažinti ir aptarti įvairias ant akmenėlių pavaizduotas emocijas, ir „Jausmų kortelės“, skatinančios pokalbį ir apmąstyti įvairias emocijas, padedančios vaikams plėsti emocinį žodyną ir supratimą.
5 klausimas: kaip tėvai ar globėjai gali įtraukti žaislus į kasdienę veiklą, kad ugdytų vaikų emocinį intelektą?
Tėvai ar globėjai gali įtraukti žaislus į kasdienę veiklą, naudodami juos kaip paskatinimą diskutuoti apie emocijas, skatindami vaikus išreikšti ir pažymėti savo jausmus. Jie taip pat gali žaisti vaidmenimis su žaislais, leisdami vaikams smagiai ir interaktyviai tyrinėti ir praktikuoti empatiją, problemų sprendimą ir emocijų reguliavimą.